Choras Bel Canto kviečia į savo pirmąjį solinį koncertą
2010 02 03
Vilniaus mokytojų namų choras „Bel Canto” kviečia į savo pirmąjį koncertą! Neseniai susibūręs choras muzikos gerbėjus vasario 21 d. 14.00 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje kviečia į pirmąjį solinį koncertą – Choras „Bel Canto“: dainuojame viltį, aistrą ir meilę.
Pagrindinis koncerto akcentas – vokiečių romantiko Johannes Brahms (1833-1897) dainų ciklas. „Tegul mane vadina asilu, jeigu mūsų „Meilės dainos” nesuteiks kam nors džiaugsmo“, – viename laiškų netikėtai atviravo santūrusis J. Brahms. Valsai iš ciklo „Meilės dainos” (Liebeslieder Walzer, op. 52, vokaliniam kvartetui arba chorui ir fortepijonui, vokiečių poeto G. F. Daumer tekstai) gali būti vadinamos meilės novelėmis valso ritmu: naivus prisipažinimas ir išsiskyrimo ilgesys, šviesi viltis ir nevaldomas įniršis, neramios mintys ir skaidrus prisiminimas… Artūro Dambrausko teigimu, dainos-valsai spindi įvairiausiomis muzikinėmis spalvomis – nuo neįmantraus šokio lendlerio iki „valso karaliaus” J. Strauss, kurio muziką J. Brahms dievino, sūkurių. Koncerte skambės 8 iš 18-os ciklo dainų.
Kita koncerto „Choras „Bel Canto”: dainuojame viltį, aistrą ir meilę“ programos puošmena – žymaus suomių kompozitoriaus Einojuhani Rautavaara (g.1928) nedidelis šiuolaikinės muzikos šedevras „Lorca Suite”, pripažintas vienu populiariausių visų laikų suomių chorinių kūrinių. „Ispanų poeto Federico Garcia „Lorca” žodžio muzika ir ekspresija tapo šio keturių chorinių miniatiūrų ciklo šerdimi. Nenumaldomas žirgo su raiteliu šuoliavimas mirties keliu (Canción de jinete), sielos šauksmas (El Grito), paslaptingos ir nerimastingos mėnesienos akvarelė (La luna asoma), mirties šokis tradicinės ispaniškos „gitaros” akompanimento fone (Malagueña). Šių vaizdinių dinamika ir spalvos yra tarsi garsais perteikti didžiųjų Ispanijos dailininkų – El Greco, Francisco Goya, Salvador Dali – dramatiški potėpiai“,- pasakoja Artūras Dambrauskas.
Pirmasis choro koncertas, rengiamas „Bel Canto” pusės metų gimtadienio išvakarėse, atspindės ir choristų siekį „pasimatuoti” įvairių epochų ir stilių muzikinius „rūbus”. Koncerte taip pat skambės daugybės žanrų, įvairių chorinių stilių kūriniai: ir skaidrioji Renesanso polifonija (T. L. de Victoria), ir įmantrios džiazinės kompozicijos (H. Mancini, J. Zawinul, M. Kjær). Taip pat sakraliniai kūriniai, kurių liturginiuose tekstuose – per amžius išgrynintas dvasingumas ir viltis (kompozitorių T. L. de Victoria ir U. Sisask kūriniai „Ave Maria” tema, F. Mendelssohn Psalm 43, P. Casals motetas „O vos omnes”). Nebus pamirštos širdžiai mielos lietuviškos dainos (V. Klova, D. Zakaras) ir tradicinis juodaodžių spiričuelis.
Įdomi detalė: margą muzikinę koncerto paletę papildys ir kalbų įvairovė – kūriniai skambės lietuvių, anglų, vokiečių, ispanų, lotynų ir netgi žemaičių kalbomis.